Kuo tikime?
Lietuvos metodistų bažnyčia išpažįsta mokymo ir gyvenimo autoritetu Šventąjį Raštą (Bibliją), laikosi krikščionybės istorijos eigoje sudarytų Apaštališkojo, Nikėjiškojo ir Atanaziškojo tikėjimo išpažinimų, Metodistų bažnyčios tikėjimo straipsnių (1784 m.).
Visas Šventasis Raštas yra įkvėpta Dievo valios žinia.
Šventas Raštas yra Dievo žodis žmogaus tikėjimui ir gyvenimui.
Dievo žodis yra metodistų doktrinos ir etikos formulavimo pagrindas ir norma.
Kristus įsteigė du sakramentus: Krikštą ir Viešpaties Vakarienę.
Viešpaties Vakarienės (Eucharistijos) sakramentas pagal Kristaus įsakymą teikiamas abiem formomis – duona ir vynu.
Tik Triasmeniam Dievui tenka garbė ir šlovė. Visi kiti kultai – gamtos, žmogaus, jo kūrinių – neturėtų vykti Jėzaus Kristaus Bažnyčioje.
Bendra išpažintis ir Dievo malonės skelbimas visiems atgailaujantiems yra laikomi Dievo valios išraiška.
Žmogus išteisinamas malone tik per tikėjimą, taip kaip parašyta, „Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana” (Ef 2,8) ir yra pavaldus nuolatiniam Dievo malonės veikimui: išankstinei, išteisinančiai ir šventinančiai malonei.
Žmogus, išteisintas iš malonės tikėjimu, gali patirti išgelbėjimo užtikrintumą, nes Dievo Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai (Rom 8,16). Išteisintas tikintysis įžengė į dvasinio augimo kelią ir turėtų eiti meilės tobulumo link, šventumo link, be kurio niekas nematys Dievo.