Džonas Veslis apibūdino Dievo malonę trejopai:
išankstinė malonė
Išankstinė malonė
Išankstinė malonė – malonė eina pirma mūsų, Dievo veiksmai
mūsų gyvenimuose per Šventąją Dvasią, dar prieš mums įgyjant sąmoningų žinių
apie Dievą ar prieš bet kurį impulsą ar troškimą ateiti pas Jį. Tai yra malonė,
kuri veda prie Dievo, duodama mums gebėjimą rinktis Kristų per tikėjimą.
Išteisinančioji malonė
Išteisinančioji malonė yra malonė, kuri mus išteisina prieš
Dievą, tai yra mūsų atsivertimo malonė. Tai yra malonė, kuri ateina pas mus,
kai mes pasakome “Taip!” Jėzui ir priimame Jį kaip išgelbėjimo dovaną. Tai yra
malonė, kuri keičia mūsų širdį ir duoda mums naują gyvenimą. Mes esame nauji
žmonės, kuriems duota nauja pradžia toliau būti perkeistiems į Kristaus
panašumą per Dievo malonę.
Šventinančioji malonė
Dievas
Dievas, kuris yra vienas, veikia trimis skirtingais
asmenimis: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia.
Jėzus
Mes tikime išgelbėjimo paslaptimi per Jėzų Kristų. Dievas
tapo žmogumi Jėzuje iš Nazareto; ir jo gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas rodo
Dievo atperkančią meilę.
Šventoji Dvasia
Šventoji Dvasia veikia mumyse. Kai suvokiame Dievo
vadovavimą, Dievo iššūkį ar Dievo palaikymą, tai yra Šventosios Dvasios
veikimas.
Bažnyčia yra Kristaus kūnas, Kristaus gyvenimo ir tarnystės
išplėtimas šiandieniniame pasaulyje.
Šventasis Raštas (Biblija)
Mes tikime, kad Biblija yra Dievo Žodis ir yra pagrindinis
mūsų tikėjimo autoritetas.
Veslis tikėjo, jog krikščioniškojo tikėjimo šerdis yra
apreikšta Šventajame Rašte, atsispindi tradicijose, išgyvenamas asmeniškai ir
argumentuotai patvirtinta.
Mąstydami apie mūsų tikėjimą, iš esmės pasitikime Biblija.
Tai unikalus liudijimas apie Dievo savęs atskleidimą Izraelio gyvenime; Jėzaus
Kristaus tarnystėje, mirtyje ir prisikėlime; ir Dvasios veikime ankstyvojoje
bažnyčioje. Tai mūsų šventas kanonas, taigi ir lemiamas mūsų krikščioniško
liudijimo šaltinis ir autoritetingas mūsų tikėjimo tiesos matas.
Tradicija
Tarp Naujojo Testamento amžiaus ir mūsų dienų yra nemažai
liudytojų, kuriais pasitikime teologinėje kelionėje. Per žodį, tikėjimą,
giesmę, maldą, muziką ir meną, per drąsius darbus atrandame krikščionišką
įžvalgą, kuria apšviestas mūsų Biblijos tyrimas. Ši gyva tradicija kilo iš
daugelio amžių ir daugelio kultūrų.
Patirtis
Trečias mūsų teologijos šaltinis ir kriterijus yra mūsų
patirtis. Patirtis, ypač, kai kalbame apie naują gyvenimą Kristuje, kuri yra
mūsų, kaip Dievo malonės dovana. Atgimimas ir asmeninis patikinimas suteikia
mums naujų įžvalgų, kad pamatytume gyvą tiesą Šventajame Rašte. Bet mes taip
pat suprantame platesnę viso gyvenimo, kurį mes gyvename, patirtį, jos
džiaugsmus, skausmus. Taigi mes interpretuojame Bibliją, atsižvelgiant į mūsų
sukauptą patirtį. Mes interpretuojame savo gyvenimo patirtį, atsižvelgiant į
Biblijos žinią. Mes tai darome ne tik mūsų patirtimi, bet ir visos žmonijos
patirtimi.
Protas
Galiausiai, mūsų pačių kruopščiai naudojamas protas, nors ir
netiesioginis krikščioniško tikėjimo šaltinis, yra būtina priemonė. Mes
naudojame protą skaityti ir aiškinti Šventąjį Raštą. Mes jį naudojame susiejant
Šventąjį Raštą ir tradicijas su mūsų patirtimi ir plėtojant mūsų teologinį
suvokimą tokiu būdu, kuris yra nuoseklus.