1893 metais krikščionių grupė Kaune, Šančiuose pradėjo susitikinėti
maldai, giedojimui ir Biblijos studijoms, neturėdami tuometinės valdžios
leidimo. Vieno susitikimo metu perskaitė laikraštyje „Evangelistas“ (leistas
Brėmene) išspausdintą Metodistų bažnyčios tikėjimo išpažinimą ir tarė vienas
kitam: „Juk tai mes ir mūsų išpažinimas“. 1900 metais susisiekė su minėto
laikraščio leidykla ir prašė jiems Metodistų kunigą Kaunan atsiųsti. Jų
prašymas buvo išgirstas ir tais pačiais metais iš Karaliaučiaus atvyko kunigas
Heinrichas Ramkė. Jo tikslas buvo kauniečius aplankyti ir susipažinti. Pirmame
susitikime jie savo tikybos pamatus apsvarstė ir apie atsivertimą kalbėjo. Kunigas
Ramkė jų išklausęs atsakė: „Juk jūs jau esate metodistai, nors to lig šiol
nežinojote.“ Padrąsinti šių kunigo žodžių, jie 1900 m. įsteigė Kauno metodistų
bažnyčią.
1905 metais užmezgė formalius ryšius su Vokietijos metodistais ir
priėmė savo pirmąjį kunigą Džordžą Durdį iš Karaliaučiaus. 1911 m. Kaune buvo
pastatytas ir pašventintas pirmasis bažnyčios pastatas, ir tai buvo pirmasis
pastatas, kurį Baltijos šalyse pastatė metodistai dar carinės Rusijos
gniaužtuose. Paskirtas kunigas Georgas Durdis turėjo prisiimti bažnyčios
statymo reikalus kartu su visa bendruomene. Kaip rašo dr. ST Kimrough, Jr.
pagal pateiktus Frydricho Durcholco duktės Emos Roberts liudijimus, statybos
nebuvo lengvos, bet „įvyko stebuklas. Caras patvirtino bažnyčios statybą,
išsiplėtusią beveik iki valdiškos nuosavybės sklypo ribos. Ant dokumento buvo
net caro Nikalojaus II parašas. Dar kartą apsireiškė Dievo buvimas“.[1]
Vėliau bendruomenės
įsikūrė Kybartuose (1909 m.), Būtingėje (1920 m.), kuri vėliau tapo Šiaulių bažnyčios filija, Pilviškiuose (1921 m.), Tauragėje (1923 m.), Biržuose (1923 m.),
Šiauliuose (1924 m.), Vilniuje (1925 m.), Marijampolės filija (1937 m.), Klaipėdoje. Vilniuje nuo 1927 m. veikė
metodistų kunigų seminarija.
Iki 1941 m. metodistų
bažnyčia leido periodinį leidinį, pradžioje pavadinimu “Krikščionystės sargas”, o vėliau keitėsi į "Krikščionybės gynėjas". Taip pat leido literatūrą apie
tikėjimą, buvo įsteigę blaivybės draugiją, veikusią visos šalies mastu, užsiėmė
kultūrine (kai kuriuose parapijose veikė pučiamųjų orkestrai, veikė jaunimo
doros ugdymo organizacija) bei kita veikla.
„Krikščionystės
sargas“ ir "Krikščionybės gynėjas" buvo leidžiami kiekvieną mėnesį dvasinėmis ir teologinėmis temomis.
Laikraščio viršuje pateikta bažnyčios pradininko, anglikonų kunigo, Džono
Veslio citata: „Pasaulis mano darbo laukas, sielų gelbėjimas – mano pareiga“.
Sovietų okupacija po
Antrojo Pasaulinio karo Metodistų bažnyčią užgniaužė. Metodistų bažnyčios
kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių
pastatai. 1941 m. dėl repatriacijos į Vokietiją, Lietuvą paliko daugelis kunigų
bei vokiečių kilmės parapijiečių, o 1944 m. įsigaliojus sovietų valdžiai,
užsidarė ir likusios metodistų bendruomenės ir tik nedidelė lietuviškai
kalbančių tikinčiųjų grupelė nesitraukė iš Lietuvos.
Metodistų bažnyčia
Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno (Šančių) jungtinė
metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 25 d.. 1997 m. sausio 8
d. įregistruota Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia.
Jungtinės metodistų
bendruomenės Lietuvoje vykdo ne tik religinę, bet ir diakoninę (gailestingumo
tarnystes), ekumeninę, leidybinę veiklą ir yra aktyviai įsitraukę į gyvenimą
ir tarnavimą visuomenėje.
