1893 metais krikščionių grupė Kaune, Šančiuose pradėjo susitikinėti maldai, giedojimui ir Biblijos studijoms, neturėdami tuometinės valdžios leidimo. Vieno susitikimo metu perskaitė laikraštyje „Evangelistas“ (leistas Brėmene) išspausdintą Metodistų bažnyčios tikėjimo išpažinimą ir tarė vienas kitam: „Juk tai mes ir mūsų išpažinimas“. 1900 metais susisiekė su minėto laikraščio leidykla ir prašė jiems Metodistų kunigą Kaunan atsiųsti. Jų prašymas buvo išgirstas ir tais pačiais metais iš Karaliaučiaus atvyko kunigas Heinrichas Ramkė. Jo tikslas buvo kauniečius aplankyti ir susipažinti. Pirmame susitikime jie savo tikybos pamatus apsvarstė ir apie atsivertimą kalbėjo. Kunigas Ramkė jų išklausęs atsakė: „Juk jūs jau esate metodistai, nors to lig šiol nežinojote.“ Padrąsinti šių kunigo žodžių, jie 1900 m. įsteigė Kauno metodistų bažnyčią. 

1905 metais užmezgė formalius ryšius su Vokietijos metodistais ir priėmė savo pirmąjį kunigą Džordžą Durdį iš Karaliaučiaus. 1911 m. Kaune buvo pastatytas ir pašventintas pirmasis bažnyčios pastatas, ir tai buvo pirmasis pastatas, kurį Baltijos šalyse pastatė metodistai dar carinės Rusijos gniaužtuose. Paskirtas kunigas Georgas Durdis turėjo prisiimti bažnyčios statymo reikalus kartu su visa bendruomene. Kaip rašo dr. ST Kimrough, Jr. pagal pateiktus Frydricho Durcholco duktės Emos Roberts liudijimus, statybos nebuvo lengvos, bet „įvyko stebuklas. Caras patvirtino bažnyčios statybą, išsiplėtusią beveik iki valdiškos nuosavybės sklypo ribos. Ant dokumento buvo net caro Nikalojaus II parašas. Dar kartą apsireiškė Dievo buvimas“.[1]

Vėliau bendruomenės įsikūrė Pilviškiuose (1921 m.), Tauragėje (1923 m.), Biržuose (1923 m.), Šiauliuose (1929 m.), Būtingėje (1921 m.), kuri vėliau susijungė su Šiaulių bendruomene, Marijampolėje (1937 m.), Klaipėdoje. Vilniuje nuo 1927 m. veikė metodistų kunigų seminarija.

Iki 1941 m. metodistų bažnyčia leido periodinį leidinį, pradžioje pavadinimu “Krikščionystės sargas”, o vėliau keitėsi į "Krikščionybės gynėjas". Taip pat leido literatūrą apie tikėjimą, buvo įsteigę blaivybės draugiją, veikusią visos šalies mastu, užsiėmė kultūrine (kai kuriuose parapijose veikė pučiamųjų orkestrai, veikė jaunimo doros ugdymo organizacija) bei kita veikla.

„Krikščionystės sargas“ ir "Krikščionybės gynėjas" buvo leidžiami kiekvieną mėnesį dvasinėmis ir teologinėmis temomis. Laikraščio viršuje pateikta bažnyčios pradininko, anglikonų kunigo, Džono Veslio citata: „Pasaulis mano darbo laukas, sielų gelbėjimas – mano pareiga“.

Sovietų okupacija po Antrojo Pasaulinio karo Metodistų bažnyčią užgniaužė. Metodistų bažnyčios kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių pastatai. 1941 m. dėl repatriacijos į Vokietiją, Lietuvą paliko daugelis kunigų bei vokiečių kilmės parapijiečių, o 1944 m. įsigaliojus sovietų valdžiai, užsidarė ir likusios metodistų bendruomenės ir tik nedidelė lietuviškai kalbančių tikinčiųjų grupelė nesitraukė iš Lietuvos.   

Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno (Šančių) jungtinė metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 25 d.. 1997 m. sausio 8 d. įregistruota Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia. 

Jungtinės metodistų bendruomenės Lietuvoje vykdo ne tik religinę, bet ir diakoninę (gailestingumo tarnystes), ekumeninę, leidybinę veiklą ir yra aktyviai įsitraukę į gyvenimą ir tarnavimą visuomenėje. 



[1] ST. Kimbrough, Jr. Kauno jungtinės metodistų bažnyčios iliustruota panorama. Kaunas: Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia. 2011, p. 15.