Metodizmas – bendras pavadinimas,
skirtas pažymėti tas krikščionių Bažnyčias, kurių kilmė susijusi su dviejų
Anglikonų Bažnyčios kunigų, Džono ir Čarlzo Veslių, tarnavimu. 18 amžiuje jie
pradėjo evangelišką judėjimą Anglikonų Bažnyčioje, jiems ypatingai buvo svarbu:
- Dievo Žodžio skelbimas
- Viešpaties garbinimas giesmėmis
- vidinis Šventosios Dvasios liudijimas
- rimtos ir gilios Šventojo Rašto studijos
- ištikimybė Bažnyčios sakramentams ir pamaldumas
- socialinė pagalba vargšams per gailestingumo tarnavimus
- asmeninis ir visuomeninis šventumas.
Kauno apylinkėse, apie 1893 metus, grupė
tikinčiųjų pradėjo reguliariai rinktis maldai, giesmei ir Šventojo Rašto
studijoms, neturėdami carinės Rusijos įstatymuose numatyto leidimo. Jiems
ieškant savo tapatybės, per Biblijos studiją perskaitytas metodizmo pagrindų
teiginys leido atpažinti tikėjimo tradiciją ir tada jie pasakė vieni kitiems:
„Taip, mes esame tokie pat“.
