Dievo Žodis mums pasakoja apie du kelius. Vienas iš jų yra platus, antras siauras. Plačiuoju keliu eina visi nelaimingieji, kurie myli pasaulį ir jo visokius laikinuosius tamsybės džiaugsmus. Siauruoju palaimos keliu eina tikintieji, kurie pažįsta ir myli gyvąjį Viešpatį Jėzų ir jo žodį.
Platusis kelias yra pilnas amžinos prapulties nuodų ir žūstančių sielų, ašarų. Siaurasis kelias yra išpuoštas Viešpaties perlais, žiedais ir eina tiesiai per Golgotos kalnelį. Ten vaikščioti yra labai malonu ir keleiviams nieko netrūksta. Todėl plačiojo kelio keleiviai visaip stengiasi tikinčiuosius traukti žemyn ir kiek galėdami visur juos išjuokia ir persekioja.
Bet, mylimi broliai ir seserys, neleiskime savęs traukti atgal į nuodėmių tamsybes. Mes turime galingą užtarėją Jėzų, kuris yra neapsakomai maloningas ir gailestingas. Jis duoda mums jėgos atsilaikyti prieš pasaulio prapulties viliojimus. Jeigu jau Jis yra kokį žmogų užvedęs ant savo kelio, tad Jis ir išlaikys jį. Tokio žmogaus jau neapgaus pasaulio laikinas turtas bei vystanti garbė. Dievo akyse visi žmonės lygūs ir per savo Sūnų Jėzų Kristų, jis visus kviečia prie savęs ir nori visiems duoti tikrą pasigailėjimo palaiminimą, nuvalyti jų sąžines ir įskiepyti širdyse savo meilę ir šventumą.
Apsirenkime Kristaus tiesos ir meilės rūbais jau šiandien, nes mūsų amžius bėga neapsakomai greitai. Įpilkime į savo žibintus aliejaus, kad nepritrūktų ir mūsų žibintai nebūtų tamsūs, kai mūsų Viešpats ir Išganytojas Jėzus Kristus ateis.
Eikime visuomet taip, kad galėtume kaip Dovydas džiaugsmingai sakyti: „VIEŠPATS - mano Ganytojas, man nieko netrūksta. Žaliose pievose jis mane guldo, prie ramių vandenų gano. Jis atgaivina mano gyvastį ir veda teisumo takais, kaip dera jo vardui“ (Ps 23:1-3).
Krikščionystės sargas, 1929 m. Nr. 2
