Šventajame Rašte aprašyta, kaip Dievas kūrė pasaulį ir ką Jis veikė septintąją dieną: „Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną jis ilsėjosi po visų kūrimo darbų.“  (Pr 2,3) Pirma priežastis – Dievas septintąją dieną padarė šventą.

Antra priežastis – Dievas savo pavyzdžiu parodė. „Septintąją dieną atsikvėpė ir ilsėjosi.“ (Iš 31,17)

„Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo“. (Iš 20,8-10)

Iš to ką skaitėme, suprantame, kad šešias dienas skiriame darbui, įvairiems reikalams, o apie septintąją mums sakoma, kad ši diena yra „Viešpaties“ (Iš 20,10) ir kad VIEŠPATS ją „palaimino ir pašventino“ (Iš 20,11). Kokie nurodymai mums, žmonėms, pateikti apie sekmadienį: „turi ilsėtis“ (Iš 23,12); „visiško poilsio šabas – šventoji sueiga” (Kun 23,3); „bus iškilmė VIEŠPAČIUI” (Iš 13,6).

Trečia priežastis –  nes tai diena, kurią Jėzus Kristus prisikėlė.

Ketvirta priežastis – švęsdami sekmadienį, mes atiduodame garbę Dievui. Mes laikomės Dievo įsakymo. Mes pripažįstame, kad Viešpats yra mūsų kūrėjas, mes jam priklausome, jam priklauso ir septintoji diena, kurią jis pašventino ir padarė ypatinga.

Penkta priežastis – turime ilsėtis. Žmogus dirba ilgas valandas, turi begales reikalų, nuolat yra užimtas, blaškomas, varginamas įvairių reikalavimų ir lūkesčių iš aplinkos. Po įtemptos savaitės esame pavargę, todėl septintoji diena mums ir yra skirta, kad sustotume, atsikvėptume ir pailsėtume.

Tačiau čia nekalbame apie visišką nieko neveikimą ir atsakome į klausimą, kaip švęsti sekmadienį. Atsitraukiame nuo darbų ir rūpesčių. Skiriame laiko savo tikėjimo stiprinimui. Ateiname į tikinčiųjų bendruomenę – bažnyčią – šlovinti Dievą, melstis, auginti tikėjimą, gilintis į Šventąjį Raštą, patirti bendrystę, būti apvalytiems ir atnaujintiems.

Kristina Matulaitienė