Naujieji metai yra ypatingi – jie siūlo naują pradžią, naujas galimybes ir
viltis ateičiai. Vieni įšoko tiesiai į naujus metus, tikėdamiesi daug gerų
dalykų, kiti atšliaužė į naujus metus, vos atrasdami jėgų tęsti.
Nepaisant beveik dvejų metų gyvenimo pasaulinės pandemijos poveikyje, tarp
Šiaurės ir Baltijos šalių metodistų randu nenumaldomą tikėjimą ir viltį dėl
ateities. Karantinai ir apribojimai buvo rimtos kliūtys. Kartais daugybė
taisyklių ir nuostatų buvo prasmingos ir būtinos – kartais jos buvo neaiškios
ir nelogiškos kliūtys mūsų tarnavimui. Nepaisant to, pasišventusios bažnyčios,
kunigai, diakonai ir lyderiai atlieka nepaprastą tarnystę bendruomenei.
Taigi vilties Dievas jus,
gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios
Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties. (Romiečiams 15:13) Tai
vienas iš padrąsinančių sveikinimų, kuriuo Paulius dalijasi su Romos bažnyčia
ir su mumis. Šie žodžiai paskatino pokalbį, kuriame vyskupijos superintendentai
dalijosi savo patirtimi ir mintimis apie ateinantį pusmetį.
Čia yra kai kurių įkvepiančių minčių
rinkinys….
“Mūsų pasaulis ir bažnyčia susiduria su
keliomis skirtingomis krizėmis, o pandemija yra viena iš jų. Per pandemiją
netekome daugelio tarnystės įrankių, tačiau vis dar turime pačius svarbiausius
– malonės priemones. Malonės priemonių pabrėžimas ir naudojimas padės mums
iškentėti pandemiją ir sutelkti dėmesį bei atgaivinti bažnyčią.”
„Malda yra svarbiausia. Metinėje
konferencijoje mes meldžiamės, kalbamės ir diskutuojame, kaip galime geriausiai
pasitarnauti šeimoms, kurioms reikia pagalbos, naudodamiesi turimomis
priemonėmis.”
„Šis metas apmąstymams – daugelis
bažnyčių įsitraukė į įžvalgumo procesus, ieško galimybių, atranda savo
stipriąsias puses ir bendruomenės poreikius. Neseniai perskaičiau, kad daugiau
nei pusė metodistų bažnyčių JAV per pandemiją išsiplėtė arba pradėjo naujus
tarnavimus – manau, kad tas pats pasakytina ir apie mano metinę konferenciją”.
„Maldoje mane aplankė regėjimas. Mačiau
šachmatų lentą – žinau visas figūras ir jų judėjimo taisykles, ir dažnai
tikiuosi, kad Dievas judės per tas griežtai apibrėžtas ribas. Mano regėjime
Dievas apvertė šachmatų lentą, ir figūrėlės pradėjo neregėtais būdais judėti Jo
link.“
„Matau, kaip Dievas šiuo metu keičia
bažnyčią, skatina ir meta iššūkį įsipareigojimui, kuris išveda mus už komforto
zonos ribų. Svarbiausias klausimas, kurį reikia užduoti: „Dieve, ko tu nori iš
manęs?“
„Bažnyčios atranda save iš naujo,
žinodamos, kad kai kurie žmonės gali negrįžti, ir mums reikės keistis.”
„Bažnyčioje mes renkame pinigus
užkandžiams ir vaisiams nupirkti, ir reguliariai į vieną iš ligoninių nešame
dėžutę gėrybių su padėkos raštu iš metodistų bažnyčios – tai tapo mūsų būdu
apčiuopiamai dalytis Jėzaus meile. Dovanos ir sveikinimai ligoninėje buvo
sutikti labai palankiai ir patraukė organizacijos „Projektas gyvenimas“, kuri
nori su mumis bendradarbiauti, dėmesį. „Projektas gyvenimas“ – tai
nevyriausybinė organizacija, remianti sunkiomis ligomis sergančius vaikus – ir
jie pasiūlė mūsų iniciatyvą išplėsti į kitas regiono
ligonines.“
„Viešpats turi mums viltį ir ateitį –
tuo esu įsitikinęs. Babilono tremties apmąstymas primena mums, kad reikia
gyventi toliau. Krizės ir skausmo laikai dažnai pasirodė esantys vaisingi
laikotarpiai, kai Dievo tauta išmoko Juo pasitikėti ir veikti naujais būdais.
Ateitis gali būti miglota, bet Dievas yra ateityje ir jis atlieka savo darbą.”
Mano asmeninė viltis naujiems metams,
kad mes ir toliau padrąsinsime, palaikysime ir gerai kalbėsime vieni apie
kitus, kai su malda stengsimės rasti naują pagrindą, persiorientuoti ir netgi
iš naujo atrasti dalyvavimo Dievo misijoje pasekmes.
Ši krizė privertė mus išeiti iš komforto
zonos, išbandyti naujus būdus ir atrasti, kad bažnyčia yra daugiau, nei mes
įsivaizdavome, o Kristus vis dar naudoja mus savo meilei ir išganymui
pasaulyje.
O tam, kuris savo jėga,
veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar
išmanome, jam tebūna šlovė Bažnyčioje ir Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių
amžiais! Amen. (Efeziečiams 3:20-21)
Ir galiausiai, prašau melstis už
vyskupijos superintendentus ir už mane, atliekant vadovaujantį vaidmenį.
Christian Alsted
