„Išvykdamas į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje
kalbėjo jiems: „Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas
aukštiesiems kunigams bei Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti, atiduos pagonims
tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, ir trečią dieną Jis prisikels“. Tada prie
Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir, pagarbinusi Jį,
ėmė kažko prašyti. Jis paklausė jos: „Ko nori?“ Toji atsakė: „Leisk, kad šitie
abu mano sūnūs Tavo karalystėje sėdėtų vienas Tavo dešinėje, o kitas kairėje“.
Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš gersiu, ir
būti krikštijami krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?“ Jie atsakė: „Galime“. Tuomet
Jis tarė: „Mano taurę, tiesa, gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas,
būsite pakrikštyti, bet vietą mano dešinėje ar kairėje ne Aš duodu; tai bus
tiems, kuriems mano Tėvo paruošta“.“ Evangelija pagal Matą 20, 17-23
Jėzus, žinodamas, kas Jo laukia Jeruzalėje, pasakoja savo mokiniams apie savo
kančią ir mirtį. Mes nežinome, kaip abu mokiniai suprato kančią ir prisikėlimą,
tačiau jie puikiai suprato, kad gyventi su Jėzumi yra saugu ir naudinga.
Atkreipkite dėmesį, kad jie norėjo garbės vietų. Morkus rašo, kad jie patys
atėjo pas Jėzų paprašyti (Morkaus 10, 35-40). Dar ir jų motina atskirai atėjo
prašyti arba apginti savo sūnų interesų. Iš žmogiškos pusės – jie paprašė kažko
labai gero! Kartkartėmis Jėzui tekdavo pataisyti mokinius dėl žmonių
suskirstymo. Jo komandoje neskirstoma į patinkančius ir nepatinkančius žmones.
Visi lygūs. Taip, į siaurą ratą strateginiam tikslui Jėzus iš dvylikos išrinko
tris mokinius, o dabar vyksta savotiška konkurencija. Tai reiškė, kad jei Jonas
ir Jokūbas bus arčiau Jėzaus, Petrą būtų bus galima „pastumti“ į šalį. Ir toks
žmogaus noras kartas nuo karto pasireikšdavo. Prisimenate, kai Jėzus po savo
prisikėlimo davė Petrui paskyrimą, Petras sunerimo dėl Jono. Ir vėl Jėzus
turėjo koreguoti, kad jie yra viena komanda, jie turi bendrą tikslą, o
atsakomybės – skirtingos. Svarbu tai, kad kiekvienas žmogus yra ištikimas savoje!
Jokūbo ir Jono motina Salomėja buvo Jėzaus motinos Marijos sesuo. Ar jos
buvo seserys pagal kraują, ar pagal sinagogą, ar kaip kaimynės, svarbu
prisiminti, kad jos žinojo viena kitą labai gerai. Artimi giminaičiai norėjo visada
būti priekyje. Mes nežinome, ar Jokūbo ir Jono motina visada buvo Jėzaus rate. Tačiau
šį kartą ji buvo ir jie kartu ėjo į Jeruzalę. Salomėja nesupranta, ko ji prašo,
o Jėzus nori patikslinti, ko ji iš tikrųjų nori.
Daugelis manė, kad Jėzus netrukus sukurs savo karalystę Jeruzalėje, romėnai
bus sumušti, o Jėzus sėdės Dovydo soste ir artimi giminaičiai galės mėgautis
didybe. Bet taip nebus! Kaip gera žinoti ir nusiraminti, kad niekada viskas
nebus taip, kaip mes norime. Tai yra mūsų apsauga. Svarbu išsiaiškinti, ar mūsų
norai yra iš Dievo. Jokūbo ir Jono motina nesuprato, kad Jėzaus šlovė reiškia didelę
kančią ir mirtį. Jokūbas ir Jonas sakė, kad viską padarys be jokių problemų,
išgers taurę ir kentės, svarbiausia – sėdėti šalia Jėzaus karalystėje.
Jokūbas ir Jonas ruošėsi pergalei. Dar pora dienų ir mes tapsime princais.
Bet įvyko ne taip, kaip jie norėjo. Jėzus jiems sako, kad tai ne Jo pareiga paskirstyti
garbės vietas. Pats Jėzus dar neatliko savo misijos. Po kančios Tėvas paėmė
savo Sūnų į savo šlovę. Pirma, pats Jėzus praeis kelią, tada pasekėjai praeis
savo kelią, o Dievas Tėvas įvertins ir apdovanos kiekvieną.
Pats Jėzus nustato, ką turėtume daryti ir mes džiaugsmingai imamės šių
darbų. Jei Jėzus būtų buvęs tik žmogus, galbūt motinos kaip seserys būtų
tarpusavyje susitarusios, bet Jėzus priklauso nuo Dievo. Jo karalystė yra iš
dangaus. Jokūbą nužudė karalius Erodas, Jonas po persekiojimo atsidūrė tremtyje
– Patmos saloje. Abu tarnavo ir įvykdė savo užduotis. Bet Dievas nustato, kokiose
vietose jie sėdės Dangaus karalystėje.
Dievas leidžia mums išgirsti apie išgelbėjimą, priimti išgelbėjimą, priimti
pavedimą ir pasiruošti amžinybei. Tai reiškia, kad mes turime tiek daug ką
veikti žemėje, kad nėra laiko kalbėti apie garbės vietas. Tegul Dievas nusprendžia,
kaip ten bus, ir suteiks mums jėgų ir išminties viską čia atlikti. Jėzus atėjo
tarnauti ir paliko mums tarnautojo pavyzdį. Kaip žmogus tarnauja tiesoje ir
meilėje, taip jis gauna atitinkamą garbingą vietą. Amen!
Kun. Andrus Kask
