„Juk jūs žinote, kad
esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos ne nykstančiais
turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be
kliaudos ir dėmės. O jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą ir
atskleistas laikų pabaigoje jums, per jį įtikėjusiems Dievą, kuris jį prikėlė
iš numirusių ir suteikė jam garbę; todėl ir jūsų tikėjimas bei viltis kyla į
Dievą.“ 1 Petro 1,18-21
Mes
per Didžiąją savaitę dvasioje žengiame ant Golgotos kalno. Ten pažvelgsime į didžiausią
įvykį, kaip Viešpats Jėzus Kristus kentėjo ir mirė. Šią savaitę visa
krikščionybė kalba ir mena Jėzų, už mus mirštantį ant Golgotos, per kurį mes
turime išganymą. Ir mes klausime visi: Kodėl jis ten kenčia ir miršta? Turime gerai
suprasti – mes esame per tai atpirkti ir gavę laisvę.
Kai
Jėzus mirė, jis sakė: “Atlikta!“ Tai mums reiškia: jūs esate atpirkti nuo pražūties
per Jėzaus Kristaus kraują, per šio nekalto avinėlio kraują. Jėzaus Kristaus
atpirkimo darbas per jo mirtį nebuvo uždelstas, bet per jį visas pasaulis
nuvestas į laimę. To nei joks žmogus, nei angelas atlikti negalėjo. Nuo pirmos
iki paskutinės akimirkos jis savo elgesiu buvo be klaidų, dėl žmonijos, o ir
dėl paties velnio. Dangus tau dabar atidarytas, o ar tu žinai kodėl? Todėl, kad
Jėzus už tave kentėjo, mirė, prisikėlė ir dangun užžengė.
Jūs
esate atpirkti brangiu Jėzaus Kristaus krauju. Atpirkti. Bet nuo ko? Nuo
nuodėmių kaltės ir nuodėmių galios. Mes privalome išsivaduoti iš nuodėmės, nes
ji mus surištus nelaisvėje laiko. Mes kiekvienas esame kaltininkai Dievo akyse ir
privalome atitaisyti tai, ką mes savo nuodėmėmis sugadinome. Mes savo
nuodėmėmis įžeidėm Dievo garbę. Atkartok visas savo gyvenimo dienas ir metus,
ir tu rasi, kokia labai didi yra tavo kaltė. Kas dieviškoje šviesoje savo
kaltes išpažįsta ir iš tikrųjų nori nuo jų išsilaisvinti, tas supras, kad jis
pats ir savo paties jėgomis to negali pasiekti.
Bet
vienas tą galią turi, už visą žmoniją tai atlikti – Viešpats ir Išganytojas
Jėzus Kristus, Dievo nekaltas avinėlis. Jis iš meilės už viso pasaulio
nuodėmininkų nuodėmes kaltę ant savęs ėmė, ir papeiktas ant medžio buvo
pakabintas. Tai buvo užmokestis už viso pasaulio nuodėmes. Ir dabar kiekvienas gali
atleidimą nuo visų nuodėmių gauti, kas tik kaltininku jaučias ir mato, kad jis
pats vienas nuo jų išsigelbėti negali. Kas tik prie nukryžiuotojo Jėzaus ateina
ir tiki Jį kaip savo užtarėją ir galingos širdies tarpininką, tas atranda
laisvę nuo visų kalčių ir nuodėmių, kurios lig šiolei jį vergu darė. Todėl
negana, kad tu atleidimą turi ir laisvę nuo nuodėmių jėgos tu turi įgyti, o tą
tegali vien Jėzus Kristus per jo mirtį ir kraujo praliejimą tau duoti.
Kiekviena nuodėmė turi savo gyvybės nervą tavo širdyje ir valioje, o šito nervo
gyvybę sunaikino Jėzaus mirtis. Jis už
visus numirė, kad mes daugiau ne sau, ne nuodėmėms, bet Jėzui gyventume. Per jo
mirtį ir mūsų nuodėmių galia numarinta.
Kokia
tavo mintis, tokia ir tavo viltis. Tavo tikėjimas negyvas ir netikras, jei tu
tikėsi nuodėmių atleidimu, bet ir toliau gyvensi nuodėmėse. Per gyvą tikėjimą,
Jėzaus kraujo galią, patirsite Jėzų naujame gyvenime, atsisakydami pasaulio ir
savęs, jo kryžių ant savęs imdami, vien Tam gyvendami, kuris už jus numiręs. O
jei tu ir šitą Gavėnios laiką Jėzaus troškimą ir šaukimą dėl tavo nuodėmių
girdėjai, tačiau sename nuodėmių lizde pasilieki, tai tavo tikėjimas negyvas ir
netikras. Jei nepajautei skausmo ir atgailos dėl savo nuodėmių, nepajautei ir išganančios
bei išlaisvinančios Jėzaus kraujo galios.
Dėl
tavęs Jėzus atėjo ir kaip tylus ėriukas buvo paaukotas. Tu buvai tas, dėl kurio
Dievas Tėvas savo sūnaus nepagailėjo, bet Jį už tave atidavė. Todėl tau
šiandien aiškiai sakoma: tu esi atpirktas Jėzaus Kristaus krauju. Ką tu turi iš
to? Per Jėzų mes atpirkti nuo pražūties, nuo kalčių ir nuo nuodėmių galios mes
gyvą viltį išganyme turime ir galime Dievą savo mielu tėvu vadinti. Tėvas mus
kaip savo vaikus veda, mokina, aprūpina, saugoja ir savo amžinon tėvynėn
parveda, kur amžinai pas jį būsime džiaugsme ir išganyme, Jėzaus Kristaus draugystėje.
Pagal Joną Tautoraitį. Krikščionystės sargas, 1925 m. balandis-gegužė, Nr. 3
