Neretai tenka išgirsti žmones sakant: “Neturiu laiko maldai. Esu labai užsiėmęs, todėl neskaitau Šventojo Rašto. Labai daug dirbu, neturiu kada eiti į bažnyčią.”

Maldai nereikia specialaus laiko, ypatingų sąlygų, iš anksto paruoštų žodžių ar ilgų tekstų. Nesvarbu, kur esi, ką veiki, visada gali melstis:

  • ryte, pusryčiaujant, laukiant autobuso stotelėje, stovint automobilių spūstyje, atsiduoti dangiškojo Tėvo globai ir patikėti Jam šią dieną;
  • darbe, mokykloje ar universitete per pietų pertrauką akimirksnį pailsėti maldoje;
  • stresinėse situacijose, konfliktuose prašyti Jo vedimo;
  • laukiant eilėje parduotuvėje, prie gydytojo kabineto ar būnant kituose reikaluose, išsakyti savo poreikius;
  • gaminant vakarienę, tvarkant namus, išėjus pasivaikščioti ar sportuojant atiduoti savo rūpesčius Jėzui;
  • vakare dėkoti Viešpačiui už praėjusią dieną ir prašyti ramaus poilsio.

Nepamirštant prieš kiekvieną valgymą dėkoti už maistą, kiek kartų per dieną turėjome progų artintis prie Dievo su malda?

Ką veikiame po dienos darbų? Kiek laiko skiriame televizoriaus žiūrėjimui, kalbėjimui telefonu, naršymui internete ar socialiniuose tinkluose? Dažniausiai nesekame, kiek laiko šioms veikloms paskiriame. Štai ir vėl nepaskaičiau Šventojo Rašto. Kitą savaitę būtinai paskaitysiu, o jei ne, tai kitą mėnesį, kai būsiu laisvesnis.

Galbūt Šventojo Rašto skaitymą įsivaizduojame labai sudėtingai: reikia pasiruošti aplinką, apšvietimas kambaryje negeras – reikia žvakių (be jų niekaip), o jų kaip tik dabar neturiu, turbūt pirmiausiai reikia susitvarkyti kambarį, o dar susirasti Biblijos komentarus. Kiek puslapių perskaityti reikia? Kaip dažnai skaityti? Per ilgai, per sudėtinga, tai ne man, nusprendžiu. Vadinasi, skaitysiu kitais metais. Tada jau tikrai būsiu pasirengęs.

O iš tikrųjų Šventojo Rašto skaitymui nereikia jokių ypatingų sąlygų. Galima nuspręsti, ar skaityti kiekvieną dieną, ar kas antrą, ar kas trečią. Nusistatyti, kokią apimtį skaitysi – vieną, dvi, tris eilutes ar vieną skyrių. Esant ne namuose, bet turint telefoną ir interneto ryšį, galima paskaityti pasirinktą eilutę internete. Nieko sudėtingo nėra, o reguliarus Šventojo Rašto skaitymas duoda krikščioniui labai daug: artina prie Dievo, gilina Žodžio pažinimą, stiprina tikėjimą, augina Dvasioje.  

Dievas kūrė pasaulį šešias dienas, o septintąją ilsėjosi. Dievo įsakymas – Švęsk sekmadienį – nėra tušti žodžiai. Septintoji diena skirta poilsiui, Dievui garbinti ir dvasiai atgaivinti. Poilsis žmogui reikalingas. Būtina sustoti, atsitraukti nuo darbų ir kasdienės rutinos. Jėzus savo pavyzdžiu parodė, kaip reikia ilsėtis po intensyvios veiklos. Dievo garbinimas krikščionių surinkime atnaujina, stiprina, pripildo jėgų, nuramina ir suteikia įkvėpimo pradėti naują savaitę. Darbai, rūpesčiai niekada nesibaigia, o nedarydami pauzės kenkiame savo fizinei ir dvasinei sveikatai. Jeigu nepuoselėjame savo asmeninio santykio su Dievu, dvasinį, bendruomeninį gyvenimą apleidžiame, tai mums trukdo augti Jo malonėje, susvetimėjame su kitais tikinčiaisiais, o po ilgesnės pertraukos pasidaro nejauku. Viešpats sekmadienį sukūrė ne šiaip sau, o su tikslu. Jei sekmadienį paverčiame dar viena eiline savaitės diena, nuskurdiname savo dvasią, ištuštėjame ir galiausiai pradedame jausti nusivylimą Dievu. Net ir tuomet Dievas šalia, tik turime prie jo artintis. Savaitė turi 168 valandas, o šlovinimui per pamaldas bažnyčioje tereikia paskirti vieną valandą su trupučiu. Švęskime sekmadienį!

Kristina Matulaitienė