Neretai tenka
išgirsti žmones sakant: “Neturiu laiko maldai. Esu labai užsiėmęs, todėl
neskaitau Šventojo Rašto. Labai daug dirbu, neturiu kada eiti į bažnyčią.”
Maldai nereikia
specialaus laiko, ypatingų sąlygų, iš anksto paruoštų žodžių ar ilgų tekstų.
Nesvarbu, kur esi, ką veiki, visada gali melstis:
- ryte, pusryčiaujant, laukiant autobuso stotelėje, stovint automobilių spūstyje, atsiduoti dangiškojo Tėvo globai ir patikėti Jam šią dieną;
- darbe, mokykloje ar universitete per pietų pertrauką akimirksnį pailsėti maldoje;
- stresinėse situacijose, konfliktuose prašyti Jo vedimo;
- laukiant eilėje parduotuvėje, prie gydytojo kabineto ar būnant kituose reikaluose, išsakyti savo poreikius;
- gaminant vakarienę, tvarkant namus, išėjus pasivaikščioti ar sportuojant atiduoti savo rūpesčius Jėzui;
- vakare dėkoti Viešpačiui už praėjusią dieną ir prašyti ramaus poilsio.
Nepamirštant
prieš kiekvieną valgymą dėkoti už maistą, kiek kartų per dieną turėjome progų
artintis prie Dievo su malda?
Ką veikiame po
dienos darbų? Kiek laiko skiriame televizoriaus žiūrėjimui, kalbėjimui
telefonu, naršymui internete ar socialiniuose tinkluose? Dažniausiai nesekame,
kiek laiko šioms veikloms paskiriame. Štai ir vėl nepaskaičiau Šventojo Rašto.
Kitą savaitę būtinai paskaitysiu, o jei ne, tai kitą mėnesį, kai būsiu
laisvesnis.
Galbūt Šventojo
Rašto skaitymą įsivaizduojame labai sudėtingai: reikia pasiruošti aplinką, apšvietimas
kambaryje negeras – reikia žvakių (be jų niekaip), o jų kaip tik dabar neturiu,
turbūt pirmiausiai reikia susitvarkyti kambarį, o dar susirasti Biblijos
komentarus. Kiek puslapių perskaityti reikia? Kaip dažnai skaityti? Per ilgai,
per sudėtinga, tai ne man, nusprendžiu. Vadinasi, skaitysiu kitais metais. Tada
jau tikrai būsiu pasirengęs.
O iš tikrųjų Šventojo
Rašto skaitymui nereikia jokių ypatingų sąlygų. Galima nuspręsti, ar skaityti kiekvieną dieną, ar kas antrą,
ar kas trečią. Nusistatyti, kokią apimtį skaitysi – vieną, dvi, tris eilutes ar
vieną skyrių. Esant ne namuose, bet turint telefoną ir interneto ryšį, galima
paskaityti pasirinktą eilutę internete. Nieko sudėtingo nėra, o reguliarus
Šventojo Rašto skaitymas duoda krikščioniui labai daug: artina prie Dievo,
gilina Žodžio pažinimą, stiprina tikėjimą, augina Dvasioje.
Dievas kūrė
pasaulį šešias dienas, o septintąją
ilsėjosi. Dievo įsakymas – Švęsk sekmadienį – nėra tušti žodžiai. Septintoji
diena skirta poilsiui, Dievui garbinti ir dvasiai atgaivinti. Poilsis žmogui
reikalingas. Būtina sustoti, atsitraukti nuo darbų ir kasdienės rutinos. Jėzus
savo pavyzdžiu parodė, kaip reikia ilsėtis po intensyvios veiklos. Dievo
garbinimas krikščionių surinkime atnaujina, stiprina, pripildo jėgų, nuramina
ir suteikia įkvėpimo pradėti naują savaitę. Darbai, rūpesčiai niekada
nesibaigia, o nedarydami pauzės kenkiame savo fizinei ir dvasinei sveikatai.
Jeigu nepuoselėjame savo asmeninio santykio su Dievu, dvasinį, bendruomeninį
gyvenimą apleidžiame, tai mums trukdo augti Jo malonėje, susvetimėjame su
kitais tikinčiaisiais, o po ilgesnės pertraukos pasidaro nejauku. Viešpats
sekmadienį sukūrė ne šiaip sau, o su tikslu. Jei sekmadienį paverčiame dar
viena eiline savaitės diena, nuskurdiname savo dvasią, ištuštėjame ir
galiausiai pradedame jausti nusivylimą Dievu. Net ir tuomet Dievas šalia, tik
turime prie jo artintis. Savaitė turi 168 valandas, o šlovinimui per pamaldas bažnyčioje
tereikia paskirti vieną valandą su trupučiu. Švęskime sekmadienį!
Kristina Matulaitienė
