Neretai
tenka išgirsti žmones sakant: “Neturiu laiko maldai. Esu labai užsiėmęs, todėl
neskaitau Šventojo Rašto. Labai daug dirbu, neturiu kada eiti į bažnyčią.”
Maldai
nereikia specialaus laiko, ypatingų sąlygų, iš anksto paruoštų žodžių ar ilgų
tekstų. Nesvarbu, kur esi, ką veiki, visada gali melstis:
- ryte, pusryčiaujant, laukiant autobuso stotelėje,
stovint automobilių spūstyje, atsiduoti dangiškojo Tėvo globai ir patikėti
Jam šią dieną;
- darbe, mokykloje ar universitete per pietų pertrauką
akimirksnį pailsėti maldoje;
- stresinėse situacijose, konfliktuose prašyti Jo
vedimo;
- laukiant eilėje parduotuvėje, prie gydytojo kabineto
ar būnant kituose reikaluose, išsakyti savo poreikius;
- gaminant vakarienę, tvarkant namus, išėjus
pasivaikščioti ar sportuojant atiduoti savo rūpesčius Jėzui;
- vakare dėkoti Viešpačiui už praėjusią dieną ir
prašyti ramaus poilsio.
Nepamirštant
prieš kiekvieną valgymą dėkoti už maistą, kiek kartų per dieną turėjome progų
artintis prie Dievo su malda?
Ką
veikiame po dienos darbų? Kiek laiko skiriame televizoriaus žiūrėjimui,
kalbėjimui telefonu, naršymui internete ar socialiniuose tinkluose? Dažniausiai
nesekame, kiek laiko šioms veikloms paskiriame. Štai ir vėl nepaskaičiau
Šventojo Rašto. Kitą savaitę būtinai paskaitysiu, o jei ne, tai kitą mėnesį,
kai būsiu laisvesnis.
Galbūt
Šventojo Rašto skaitymą įsivaizduojame labai sudėtingai: reikia pasiruošti
aplinką, apšvietimas kambaryje negeras – reikia žvakių (be jų niekaip), o jų
kaip tik dabar neturiu, turbūt pirmiausiai reikia susitvarkyti kambarį, o dar
susirasti Biblijos komentarus. Kiek puslapių perskaityti reikia? Kaip dažnai
skaityti? Per ilgai, per sudėtinga, tai ne man, nusprendžiu. Vadinasi,
skaitysiu kitais metais. Tada jau tikrai būsiu pasirengęs.
O iš
tikrųjų Šventojo Rašto skaitymui nereikia jokių ypatingų sąlygų. Galima
nuspręsti, ar skaityti kiekvieną dieną, ar kas antrą, ar kas trečią.
Nusistatyti, kokią apimtį skaitysi – vieną, dvi, tris eilutes ar vieną skyrių.
Esant ne namuose, bet turint telefoną ir interneto ryšį, galima paskaityti
pasirinktą eilutę internete. Nieko sudėtingo nėra, o reguliarus Šventojo Rašto
skaitymas duoda krikščioniui labai daug: artina prie Dievo, gilina Žodžio
pažinimą, stiprina tikėjimą, augina Dvasioje.
Dievas
kūrė pasaulį šešias dienas, o septintąją ilsėjosi. Dievo įsakymas –
Švęsk sekmadienį – nėra tušti žodžiai. Septintoji diena skirta poilsiui, Dievui
garbinti ir dvasiai atgaivinti. Poilsis žmogui reikalingas. Būtina sustoti,
atsitraukti nuo darbų ir kasdienės rutinos. Jėzus savo pavyzdžiu parodė, kaip
reikia ilsėtis po intensyvios veiklos. Dievo garbinimas krikščionių surinkime
atnaujina, stiprina, pripildo jėgų, nuramina ir suteikia įkvėpimo pradėti naują
savaitę. Darbai, rūpesčiai niekada nesibaigia, o nedarydami pauzės kenkiame
savo fizinei ir dvasinei sveikatai. Jeigu nepuoselėjame savo asmeninio santykio
su Dievu, dvasinį, bendruomeninį gyvenimą apleidžiame, tai mums trukdo augti Jo
malonėje, susvetimėjame su kitais tikinčiaisiais, o po ilgesnės pertraukos
pasidaro nejauku. Viešpats sekmadienį sukūrė ne šiaip sau, o su tikslu. Jei
sekmadienį paverčiame dar viena eiline savaitės diena, nuskurdiname savo
dvasią, ištuštėjame ir galiausiai pradedame jausti nusivylimą Dievu. Net ir
tuomet Dievas šalia, tik turime prie jo artintis. Savaitė turi 168 valandas, o
šlovinimui per pamaldas bažnyčioje tereikia paskirti vieną valandą su trupučiu.
Švęskime sekmadienį!
Kristina Matulaitienė
