Mes visi turime tėvus. Jie nėra tobuli ir pagal žmogiškąją prigimtį
neišvengia klaidų, bet jie mums reikalingi nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos. Jų
dėka mes augame, stengiamės pažinti supantį pasaulį, mokomės atskirti gėrį nuo
blogio, tobulėti. Tėvai myli, saugo, globoja savo vaikus, visada džiaugiasi jų
sėkme ir liūdi dėl jų klaidų ir nesėkmių.
O kaip galėtume apibūdinti Dievo Tėvo meilę?
Pradžios knygoje ryškiai atsiskleidžia Dievo Tėvo, Sutvėrėjo, Pasaulio Kūrėjo vaidmuo. Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę. 33 psalmės 9 eilutė sako: ,,Juk jis tarė, ir pasaulis pasidarė, jis įsakė, ir visa atsirado“.
Dievo Tėvo Kūrėjo vaidmuo išryškėja ir Evangelijoje pagal Joną: ,,Pradžioje
buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą ir Žodis buvo Dievas“ (Jono 1:1).
Dievas Tėvas duoda žmogui įstatus, moko
pasirinkti teisingą kelią. ,,Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo
Artume - džiaugsmo pilnatvė, Tavo dešinėje - amžina linksmybė“ (Psalmė 16:11).
Dievas saugo gyvybę, suteikia stiprybę, gina nuo priešų. „Viešpats - mano
Uola, mano tvirtovė, mano gelbėtojas. Mano Dievas - mano Uola, kur randu
pastogę, mano skydas ir mano išganymo jėga, mano pilis!“ (Psalmė 18:3).
,,Viešpaties Įstatymas tobulas, jis atnaujina gyvastį; Viešpaties įsakai
teisingi, - jie paprastus žmones padaro išmintingus. Viešpaties įstatai teisūs;
jie džiugina širdį; Viešpaties įsakymas aiškus; jis teikia akims šviesos.“
(Psalmė 19:8-9)
Dievas Tėvas - mylintis ir savo meilę įrodantis, kaip Tėvas, dovanodamas
savo viengimį sūnų dėl žmonijos išganymo. ,,Ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp
mūsų“ (Jono 1:14).
Dievo Tėvo dėka per Kristų mes gauname ir Šventosios Dvasios dovaną, apie
kurią prabyla Jonas Krikštytojas. Jis skelbė: ,,Po manęs ateina galingesnis už
mane, aš nevertas nusilenkęs atrišti jo apavo dirželio. Aš jus krikštijau
vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“ (Jono 1:7).
Be Dvasios neįmanoma regėti Dievo Sūnaus, be Sūnaus niekas negali
prisiartinti prie Tėvo, nes Tėvo pažinimas yra per Sūnų, o Dievo Sūnus
pažįstamas Šventoje Dvasioje.
Pažindami Dievą Tėvą, mes suvokiame jį kaip vienos prigimties su Kristumi
ir Šventąja Dvasia, veikiantį vieningai. Ši Trejybė regima Nikėjiškame Tikėjimo
išpažinime: „Tikiu į Šventą Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir
Sūnaus, su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą, kalbėjusią per pranašus“.
Vadovaujantis Evangelija mes išpažįstame vieną Dievą Tėvą, iš kurio yra
visa, vieną Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir vieną Šventąją Dvasią, kurioje
yra visa.
O užbaigiu 100 psalmės paskutine eilute: ,,Dėkokime Viešpačiui, nes jis
geras ir jo ištikimoji meilė amžina“. Amen.
Regina Juškienė
