VIEŠPATIES ranka palietė mane. Jis išvedė mane VIEŠPATIES dvasia ir pastatė viduryje slėnio, kuris buvo pilnas kaulų. Jis visur vedžiojo mane tarp jų; slėnyje jų buvo labai daug. Jie buvo labai sudžiūvę. Jis tarė man: „Žmogau, ar gali šie kaulai atgyti?“ Atsakiau: „Viešpatie DIEVE, tik tu tai žinai.“ Tuomet jis tarė man: „Pranašauk šitiems kaulams, sakyk jiems: ‘Sausieji kaulai, klausykitės VIEŠPATIES žodžio!’“ Taip kalba Viešpats DIEVAS šiems kaulams: „Tikėkite manimi, aš įkvėpsiu jums dvasią, ir jūs atgysite. Duosiu jums sausgysles, uždėsiu ant jūsų raumenis, aptrauksiu jus oda, suteiksiu jums alsavimą, ir atgysite. Tuomet žinosite, kad aš esu VIEŠPATS.“ Pranašavau, kaip man buvo liepta, ir, man bepranašaujant, staiga pasigirdo triukšmas ir barškėjimas: kaulai rinkosi kaulas prie savo kaulo. Įsižiūrėjau, ir, tikėkite manimi, ant jų buvo sausgyslės, raumenys užaugę ir oda juos aptraukusi, bet dvasios juose nebuvo. Tuomet jis tarė man: „Pranašauk dvasiai, pranašauk, žmogau, ir sakyk dvasiai: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Ateik, dvasia, iš keturių vėjų ir padvelk į tuos užmuštuosius, kad jie atgytų.’“ Pranašavau, kaip man buvo liepta, ir į juos įėjo dvasia; jie atgijo, ir pakilo ant kojų nepaprastai didelė minia. Jis kreipėsi į mane: „Žmogau, šie kaulai visi Izraelio namai. Žiūrėk! Jie sako: ‘Sudžiūvo mūsų kaulai, nebėra mums vilties. Esame žuvę!’ Todėl pranašauk jiems ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Tikėkite manimi, atversiu jūsų kapus ir prikelsiu jus iš kapų, mano tauta, ir parvesiu jus į Izraelio žemę. Jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS, kai atversiu jūsų kapus ir prikelsiu jus iš jūsų kapų, mano tauta! Duosiu jums savo dvasią, kad atgytumėte, parvesiu jus į jūsų žemę, kad žinotumėte, jog aš, VIEŠPATS, pasakiau, aš ir padarysiu’“, tai VIEŠPATIES žodis. Ezekielio 37, 1-14
Dievas atgaivina! Dievas suteikia gyvybę. Tai gyvenimas Jėzuje Kristuje.
Tai gyvenimas, veikiamas Šventosios Dvasios. Su Dievo pagalba į naujus metus įžengiame
su kitokiais įspūdžiais, kitokiais lūkesčiais. Daugelis meldžiasi, kad pandemija
pasibaigtų. Daugelis meldžiasi, kad tikintieji vėl galėtų grįžti į bažnyčias.
Netikintys taip pat tikisi, kad vėl būtų lengviau arba būtų taip, kaip
anksčiau.
Kai ateiname į Dievo akivaizdą, nesvarbu, kaip buvo anksčiau, nesvarbu,
kokia yra padėtis žemėje, svarbu tai, ką sako Dievas. Dievas ne tik kalba, bet
ir veikia. Jėzus tarė: „Atgailaukite, nes dangaus karalystė yra arti“.
Žmonės gyveno be Dievo, žmonės laukė Mesijo, bet jų lūkesčiai nesutapo su Dievo
valia. Kad ir kaip žmonės bandytų pakeisti šį pasaulį į gerą su nuostabia
ateitimi, Dievo valia išlieka tokia pati - atgailauk ir atsiversk!
Dievas atgaivina! Dievas kviečia mus į amžinąją karalystę. Kai buvo aišku,
kad viskas baigėsi, niekas neieškojo Dievo, Dievo tauta atitolo nuo Dievo, tada
Dievas atvedė pranašą į mirtingiausią, tuščią vietą. Pamačiau ir aš negyvą ir
tamsią vietą savo gyvenime - vietą ir laiką, kai neieškojau Dievo, nedėkojau
Dievui. Kas šiandien yra tamsaus mūsų gyvenime? Kokia yra ši diena, kai nėra
vidinės ramybės ir dėkingumo?
Kartais aplinkybės gali atimti ramybę ir dėkingumą. Tačiau Dievas nori mus
išvaduoti, padrąsinti, išvesti iš gėdos ir baimės vergijos, iš kaltės jausmo
vergijos. Tam reikia tik Žodžio. Pranašas Ezekielis nežinojo, ką atsakyti,
tačiau išmintingai pasakė: „Viešpatie Dieve! Tu tai žinai“. Žinoma, pats Dievas
žino, kada, kur, ką ir kam pasakyti.
Tegul Dievas kalba! Atverkime savo širdis Visagaliui. Tegul pats Dievas
kalba į mūsų širdis ir duoda mums, ką pasakyti sau, kitiems žmonėms,
situacijoms. Dievas atgaivina! Mes visada ko nors tikimės iš naujųjų metų. Tad laukime
Dievo, Jo buvimo kiekvieną dieną, Jo Šviesos kiekvieną dieną, Jo Žodžio
kiekvieną dieną. Amen.
Kun. Andrus Kask
