Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą. Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose“. Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“ (Luko 4, 8-14)
Kaip ramybė gali ateiti į širdį? Ar yra Dievo meilė mumyse? Dievo meilė apima Dievo ramybę. Kai Tu myli Dievą, turi ramybę, džiaugsmą ir savikontrolę.
„Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą. Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“. (Jono 13, 34 – 35)
Dievas nori, kad mes sektume Jėzumi, bet dažnai žmonės nori, kad Jėzus sektų paskui juos. Jėzus ėjo ant kryžiaus, kad sutaikintų žmones su Dievu Tėvu, kad mes turėtume ramybę su Dievu. Bet mes nenorime galvoti apie kryžių, mes norime kitų dalykų. Dievas myli mus. Ir kai Dievo meilė pripildo mūsų širdis, tik tada mes turime tikrą ramybę. Esate pastebėję, kad niekas negali pilnai pripildyti žmogaus širdies, nes tai, kas atrodė džiugina, greitai pasibaigia ir vėl kažko norisi, kažko trūksta, reikia kažko geriau ir daugiau. Ir toks žmogus yra suirzęs, piktas, bet neieško išeities maldoje, jis neieško Dievo, o ieško pinigų arba naudos. Dievas suteikia galimybes, jei mes Jo prašome. Bet mums reikia išmokti būti dėkingais. Jei žmogui vis negerai, jo išdidumas sugadina jį patį ir jis negali ieškoti Dievo maldoje, bet tik savo teisybės. Išdidumas neturi sulaužyti žmogaus, bet žmogus turi sulaužyti savo išdidumą. Kodėl nėra ramybės širdyje? Todėl, kad širdis pripildyta godumo ir išdidumo. Tačiau per maldą, išdidumą, pavydą galima atiduoti Dievui. Tiesiog melstis ir atiduoti. Atiduoti širdį, gyvenimą, svajones, viską.
Žinote, kad tiek šeimoje tarp sutuoktinių, tiek darbe, kolektyve ir net bažnyčioje yra nesutarimų, bet Jėzus sako, kad ten, kur du ar trys meldžiasi mano vardu, esu tarp jų. Koks nuostabus pažadas. Jėzus nori būti tarp mūsų. Tuomet melskimės. Mes niekada nepasieksime ramybės, jei nesimeldžiame, jei Jėzaus nėra su mumis. Melstis yra svarbu.
Ir ką mes švenčiame per Kalėdas? Dovanos teikia tik laikiną džiaugsmą. Tikra dovana yra tai, kad Jėzus duoda mums naują gyvenimą ir ramybę su Dievu. Dovanos yra laikinos, o Dievo ramybė amžina.
Kai tu supranti, kad Dievas tave myli ir kai tu myli Dievą, tuomet tu turi tikrą ramybę. Ir kai Dievo meilė ir ramybė yra tavyje, tu nori tuo dalintis, ir ne tik šeimos rate per Kalėdas, bet su visais ir visada. Melskimės, kad mes būtume pripildyti Dievo meilės ir ramybės. Amen.
Kun. Andrus Kask
