Paulius rašo, kad tas, kuris yra Kristuje, yra naujas kūrinys, sena praėjo, viskas tapo nauja (2 Korintiečiams 5, 17). Viskas tapo nauja vidiniame žmoguje. Reikia išmokti vaikščioti ir augti naujame gyvenime, užima laiko išmokti pažinti ir vykdyti Dievo valią. Man nereikia ypatingo tikėjimo, kad galėčiau atsisėsti ant kėdės, bet kartais man reikia išmokti pasitikėti Dievu, kad Jis veda mane kasdien. Todėl nuo šiol mes nė vieno nebepažįstame pagal kūną. Mes turėjome požiūrį pagal savo supratimą, bet dabar, po susitikimo su Jėzumi, mes turime Jėzaus požiūrį. Dabar Kristus vadovauja mums. Ir kada mums reikia priimti kokį sprendimą, mes pirmiausiai norime žinoti Jėzaus valią.  

Vienas žmogus atėjo į bažnyčią, kunigas džiaugėsi tuo, bet žmonės tapo pikti, nes nenorėjo priimti tokio žmogaus. Žinote, kada Jėzus nešė kryžių, Jis nesakė, kad „Aš noriu mirti už tokį žmogų, bet už tokį – niekada“. Jėzus mirė už visus. Jėzus priima visus. Kada tu esi Kristuje, tu esi naujas kūrinys, visa tampa nauja. Mes matome ne seną žmogų, bet naują. Mes tikime, kad Dievas myli visus, ir mes mylime visus. Dievas yra gailestingas, ir mes esame gailestingi. Dievas mums atleido, ir mes taip pat atleidžiame. Kodėl? Todėl, kad mes esame nauji kūriniai. Tavo gyvenimas parodo, ar tu esi naujas kūrinys.

Ką reiškia „naujas kūrinys Kristuje“? Naujas kūrinys yra žmogus, kuris gyvena Jėzui. Gyventi Jėzui - reiškia tarnauti, bendrauti su Juo. Jei mes nebendraujame su Jėzumi, mes nepriklausome Jam. Dievo gyvybė ateis ir veiks tavo dvasioje, tavo širdyje, jei tu atidavei savo širdį Jėzui, jei tu atidavei visą savo gyvenimą Jėzui. Gal kas dar neatidavė, gal atsiėmė atgal? Bet naujas kūrinys nenori gyventi kaip anksčiau, todėl, kad naujas gyvenimas yra daug geresnis. Naujame gyvenime su Jėzumi Dievas veikia. Dabar mes gyvename Jėzui, mes negyvename kaip anksčiau. Anksčiau gal mes turėjome savo planus, bet dabar mes norime žinoti Dievo valią, Dievo planą savo gyvenimui.

Naujas kūrinys niekada neišeina iš bažnyčios, jei tampa sunku. Kiek žmonių išsiskyrė tik todėl, kad buvo sunku. Ir kodėl buvo sunku? Todėl, kad daugiau nepatiko antroji pusė. Visada yra kalta kita pusė. Bet jei darže yra piktžolių, ar mes iškarto paliekame daržą? Lengviau ignoruoti iššūkius ir bėgti ieškoti vietos, kur nėra piktžolių. Lengviau sakyti, kad visi kiti yra kalti. Lengviau yra matyti krislą savo artimo akyje negu savojoje rastą. Visada yra žmonės, kurie bėga nuo vienų santykių prie kitų. Ir yra tie, kurie bėga iš vienos bažnyčios į kitą. Nereikia bėgioti, bet geriau dirbti. Jei visi bėga, kas išliks ištikimas? Galvojama, kad lengviau bėgti ir ieškoti tobulumą, negu dirbti su savimi. Bet Kristuje mes esame nauji kūriniai. Naujas kūrinys nenori bėgti, bet gauti Dievo palaiminą, Dievo teisumą, Dievo artumą. Ir kada santuokoje yra iššūkiai, abu bėga pas Kristų. Dabar mes turime Šventąja Dvasią mumyse. Galbūt, kad kažkas yra bažnyčios narys arba buvo pakrikštytas, bet niekada neperdavė savo gyvenimo Kristui. Bet naujas kūrinys ateis į bažnyčią. Toks žmogus turi vidinį poreikį eiti į bažnyčią, atsiranda poreikis bendrauti su kitais Dievo vaikais, atsiranda troškimas skaityti ir pažinti Dievo Žodį. Bažnyčioje mes paklūstame Kristui. Ir santuokoje mes paklustame Kristui. Kada tu myli Jėzų Kristų, tau lengva mylėti artimą. Naujas kūrinys neturi po sekundės šimtu procentų naują charakterį, bet dabar turi naują šeimininką - Kristų.

Dievas mus myli. Ar mes mokame priimti Jo meilę? Dabar Jėzus atėjo ir perdavė mums Dievo meilę. Jėzus laukia, kad mes atiduosime savo gyvenimą Jam. Kai tu neatiduodi savęs Dievui, kai tu nenori atiduoti savęs Dievui, tuomet ir Dievas nieko negali daryti. Dievas nori visur ir visada parodyti savo meilę visiems. Ar mūsų širdis yra atvira? Atvira Dievo meilei? Ar mūsų širdyje ir netgi galvoje yra piktžolės? Ar mes dirbame su savimi? Bažnyčioje yra žmonės. Šeimoje yra žmonės. Darbo vietoje yra žmonės. Visur yra žmonių. Ir mes esame žmonės. Ar mes galvojame, kad automatiškai esame krikščionys be Dievo Žodžio, be atgailos, be Kristaus? Ne. Mes dirbame su savimi. Mes norime išrauti piktžoles iš mūsų gyvenimo, iš mūsų minčių. O kas yra tos piktžolės? Tos piktžolės yra neteisingas supratimas apie Dievą, apie Kristų, apie Šventąją Dvasią, apie Dievo Žodį. Tos piktžolės yra išdidumas, neatleidimas, pavydas, menkavertiškumas.

Vidinis žmogus ieško Dievo, nori tarnauti Dievui. Naujas kūrinys yra gimęs iš Dievo. Naujas kūrinys žino, kad Jėzus yra Karalius ir naujas kūrinys tarnauja Dievui. Paprastai kai kuriems užtenka ir medinio Jėzaus. Bet medinis yra negyvas. Statulos negali jums padėti. Ir žmonės gali galvoti, kad Dievui pakanka tik pabučiuoti kryžių, uždegti žvakę. Tu gali nuvažiuoti į Kryžių kalną, nešioti ant kaklo kryžių, bet jei tu nenori būti paklusnus Dievui, tu gyveni, kaip visada. O naujam kūriniui nereikia Kryžių kalno, statulų, nes jis žino, ką Jėzus padarė ant kryžiaus ir jis priima Dievo dovaną. Paklusnumas Dievui nepasiekiamas išorinėmis apeigomis ar priemonėmis, bet Jėzaus Kristaus priėmimu į savo vidų kaip savo asmeniniu Viešpačiu, pasiliekant Jam ištikimu.

Naujas kūrinys negali ir nenori meluoti, nes vaikšto tiesoje. Naujas kūrinys negali ir nenori vogti, nes tiki, kad Dievas jį aprūpins viskuo. Kad Dievui įtikti, žmonės laikėsi Mozės duotų įstatymų. Ir buvo daug atvejų, kai jie sukčiavo. Daug kartų Dievas kalbėjo per pranašus „Kam jums mano įsakymas, jei jūsų širdys toli nuo manęs?“ Kai Jėzus mirė ant kryžiaus, pradėjo veikti nauja sandora. Ir dabar, kai žmogus tiki savo širdyje, kad Jėzus yra Viešpats, jei žmogus priima Jėzų kaip savo Išgelbėtoją, tuomet jis yra laisvas nuo senosios sandoros veikimo. Tai nereiškia, kad pusės Biblijos mums nereikia, tai reiškia, kad mums nereikia atnešti gyvūnų aukoti ant aukuro, kad šventikai išlietų gyvūnų kraują. Dievas yra šventas. Nuodėmingas žmogus negali ateiti pas Dievą ir su Juo bendrauti. Todėl žmonės atnešdavo aukas už savo nuodėmes ir taip susitaikydavo su Dievu. Nauja sandora – kraujo sandora. Jėzus praliejo savo kraują  už mūsų nuodėmes tam, kad žmogų sutaikytų su Dievu. Kai tokie santykiai – žmogaus ir Dievo - buvo atstatyti, tada nereikia stengtis laikytis įstatymų tam, kad būtum išgelbėtas. Kristus išlaisvino mus iš nuodėmės. Naujas kūrinys nenori nusidėti.

Tik Jėzuje Kristuje mes gauname Dievo dovaną – amžiną gyvenimą ir išlaisvinimą iš nuodėmės vergijos.

Kaip ateiti pas mylintį Dievą ir sutvarkyti savo gyvenimą? Perduoti Jam savo gyvenimą. Jėzus mirė už visus: ir už vargšus, ir turtuolius, jaunus ir senus. Visiems reikia susitaikyti su Dievu ir visi yra pašaukti susitaikymui, kad priimtų Dievo valią savo gyvenimui. Kai kurie žmonės mano, kad jie yra nepakankamai geri, kad priimtų Dievo dovaną. Kiti mano, kad jeigu jie būtų pakankamai geri, tuomet ir Dievas nieko nesiųstų išgelbėti. O kai kurie mano, kad jie tokie geri, kad pats Dievas turi būti dėkingas, kad jie tokie yra. Bet Dievas myli mus visus, nepriklausomai ar esame išdidūs, ar nuolankūs. Mūsų jėgomis mes negalime pasiekti šventumo, teisumo. Mes išteisinti Jėzuje Kristuje. Tai Dievo dovana. Ir tai reikia tik priimti.

Dievas mus myli ne todėl, kokie mes esame, arba ką darome, bet kas mes esame. Dievas nori, kad mes priimtume Jėzų kaip Išgelbėtoją ir kiekvienas vykdytų Jo valią. Kristuje mes esame nauji kūriniai. Kas sena – praėjo. Visko tapo nauja. Aš turėjau savo principus ir supratimą apie gyvenimą, apie tikėjimą. Dabar aš priklausau Dievui. Aš - naujas kūrinys. Dabar aš leidžiu Kristui vadovauti mano širdyje, mano mintyse, mano šeimoje, mano bažnyčioje. Dievas myli visus, ir aš myliu visus. Amen.

Kun. Andrus Kask