„Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. Auštant jis vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, o jis atsisėdęs juos mokė. Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai atvedė moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje ir kreipėsi į jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“ Jie tai sakė, spęsdami jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus pasilenkęs ėmė pirštu rašyti ant žemės. Jiems nesiliaujant kamantinėti, jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“ Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės. Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant vyresniaisiais. Pagaliau liko vienas Jėzus ir ten stovinti moteris. Atsitiesęs Jėzus paklausė: „Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“ Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie.“ Jėzus jai tarė: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.“ (Jono 8, 1-11)


Jėzus atėjo mus išgelbėti, išgydyti, atnaujinti. Tam reikalinga dangiška galia - Šventosios Dvasios jėga. Žmogus taip pat turi ką nors padaryti pats. Jei nenorėsi keistis, tai ir Dievas nepakeis tavęs. Yra dalykai, kuriuos žmogus turi padaryti pats. Jei neskaitai Dievo Žodžio, jei neateini į teisiųjų susirinkimą, Dievas to nepadarys už tave. Svarbu žinoti, kad Dievas daro savo dalį, o žmogus - savo dalį. Kai Jėzus sako: keltis, tada reikia keltis. Kai Jėzus sako: daugiau nebedaryk nuodėmės, tada nebegalima nusidėti. Tai nereiškia, kad yra mažiau nuodėmės. Tai reiškia, kad nuo šiol mes vertiname tai, kad Dievas mums atleido. Mes vertiname Jo meilę. Mes pagerbsime Jo šventumą.

Kuris iš mūsų nėra nusidėjęs? Rašto žinovai ir fariziejai atvedė moterį pas Jėzų. Jie jau buvo širdyse prieš Jėzų. Jie nepripažino Jėzaus kaip Mesijo. Jie norėjo išmėginti Jėzų. Dievo malonė nesuteikiama už gudrumą. Dievo malonė suteikta išganymui, atkūrimui, atnaujinimui.

Svarbu žinoti, ką Jėzus pasakys! Jėzus atėjo ne naikinti, bet duoti gyvybės, duoti galimybę. Ką Jėzus teisia? Jėzus pasmerkė veidmainius religingus žmones, kurie naudojo malonę savo naudai. Dievas suteikė malonę visiems. Visiems! Jėzus mirė už visus. Visi esame nusidėjėliai Dievo akivaizdoje! Tačiau Šventasis Dievas, netoleruojantis nuodėmės, pasiuntė Jėzų iš meilės.

Kur tu šiandien? Gal manote, kad traukinys išvažiavo. Tai yra per vėlu jau ką nors keisti. Gal jūs manote, kad nėra jokios išeities. Gal jau ilgai netiki niekuo. Jėzus atėjo tavęs pasitikti. Jėzus atleidžia nuodėmes. Kunigas negali atleisti nuodėmių. Kunigas nesiėmė sau nuodėmių, kunigas nemirė ir neprisikėlė. Jėzus prisiėmė sau nuodėmes, mirė ir prisikėlė. Mums tiesiog reikia pasakyti Jam, kad mums reikia Jo. Kunigas turėtų padėti žmogui atiduoti širdį Dievui, duoti žmogui pavyzdį, kaip reikia gyventi, suteikti galimybę susitikti su Jėzumi.

Jėzus pažįsta kiekvieną širdį. Jėzus žino, kad Dievas yra šventas! Jėzus žino, kad tik per išgelbėjimą ir atnaujinimą žmogus gali susitaikyti su Dievu! Bet ne visada žmogus tai žino. Žmonės metų metais eina į bažnyčią, bet jie nesikeičia: kaip gėrė, taip geria, kaip rūkė, taip ir rūko metais, pavydėjo metų metais ir taip toliau pavydi. Nes jie nesutiko ar nepripažino Jėzaus. Jie nesuprato, kad Dievas yra šventas! Kažkas užsidegė cigaretę ir pasakė: Dievas vis tiek mane myli! Taip, Dievas tave vis tiek myli. Ar tu Jį myli? Ar kunigai ir tėvai padėjo jums pažinti Dievą! Ar širdyje yra susitaikymas su Dievu? Jėzus atėjo sutaikyti su Dievu. Nuodėmė yra nuodėmė. Kiekvienam reikia susitaikyti su Dievu. Kažkas pavogė, kažkas melavo, kažkas nužudė, kažkas nebuvo ištikimas savo sutuoktiniui. Svarbu pripažinti, kad Jėzus atėjo ir priimti Dievo dovaną. Kodėl daugelis nepriėmė? Priežastys gali būti įvairios. Gal žmogus matė tik blogus pavyzdžius. Jėzus neskuba smerkti, Jėzus turi teisę išgelbėti ir suteikti naują gyvybę. Jėzus griežtai perspėja, kad nuo šiol ji nebenusidėtų.

„Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, hebrajiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. Jose gulėdavo daugybė ligonių ­ aklų, raišų, išsekusių. Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane.“ Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. Toji diena buvo šabas. Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto.“ Jis paaiškino: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“ Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“ Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje. Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.“ (Jono 5, 1-14)

Žmogus net nepripažino Jėzaus kaip Mesijo, bet gavo išgydymą ir išlaisvinimą. Tai palaiminimas, kad Dievas atvers mums daugybę galimybių. Malonė, kad galime ateiti į Jo Bažnyčią. Tai malonė, kad turime Dievo žodį. Kaip mes naudojamės šia malone, priklauso nuo mūsų. Bet mums reikia, kad kas nors pasakytų mums apie šią malonę.

Dėl žmogaus silpnumo buvo neįmanoma, tiesiog neįmanoma, jam kada nors pirmam patekti į vandenį po to, kai angelas sujudins vandenį. Ten buvo Dievo jėga, buvo sąlygos pasveikti, bet nebuvo žmogaus, kuris jam padėtų priimti Dievo malonę. Niekas negalėjo jam padėti, bet Jėzus atėjo padėti tiems, kurie žemėje neturi jokios pagalbos. Žmogus norėjo būti išgydytas, o Jėzus padėjo tam, kuris taip ilgai laukė. Gal lauki, kol kažkas pasikeis tavo gyvenime. Galbūt jūs taip pavargote laukti, kad daugelį metų tylėjote. Jėzus atėjo. Jėzus ištiesė ranką tau, norėdamas padėti atsikelti. Jėzus nesako: „Na, pažiūrėsime, ką galima padaryti!“ Jėzus liepia dangiškajai valdžiai išgelbėti, išlaisvinti ir išgydyti žmogaus gyvybę. Norint gauti Kristaus pagalbą ir jėgą, svarbiausia, kad to ilgėtumėtės. Jėzus klausia: "Ar jūs tikrai norite pasikeisti?" Jei širdyje esame visiškai patenkinti dabartine padėtimi, tada negalėsime pasikeisti. Didžiausias troškimas turi gyventi mūsų širdyse.

O ką daryti, kai visa visuomenė nesuteikia antros galimybės? Ką daryti, kai viskas prarandama, ir nė vienas iš žmonių nenori padėti, atleisti? O kas, jei nė vienas iš tikinčiųjų nenori pamiršti ir priimti?

Jėzus sako: mesti cigaretę, atsisakyti alkoholio, atsisakyti įsižeidimo ir gudravimo. Dievo galia išlaisvina! Bet žmogus turi atlikti savo dalį, nuoširdžiai norėti ir daryti. Tiesa ta, kad turime pripažinti savo bejėgiškumą, tačiau taip pat yra tiesa, kad stebuklai daromi ten, kur kartu veikia mūsų troškimas ir Dievo galia. Jėzus liepė ligoniui padaryti neįmanoma. - Kelkis, - tarė jis. Jei buvai priklausomas daugelį metų, Dievas tave išlaisvina. Bet dabar jūs turite atlikti savo dalį. Klausimas yra tai, ko norite, nes jūs priimate sprendimą. Tu pasakysi Jėzui, ko nori. Ligonis pasakė Jėzui - ir buvo padaryta, jis tiesiog atsistojo. Jėzus sako, eik ir daugiau nebenusidėk. Saugok savo sveikatą. Saugok savo išgelbėjimą. Saugok savo išgydymą ir išsilaisvinimą – daugiau nebenusidėk. Amen.

Kun. Andrus Kask