Šventajame Rašte parašyta, kad
labiausiai reikia saugoti savo širdį. Kiekvienas žmogus turi pats rūpintis, kad
jo širdis būtų švari ir atvira Dievui. Ir tai įmanoma tik per nuoširdžią maldą.
Jėzus nenustatė kokiu laiku
reikia melstis. Kai tu ką nors myli, tu nepasakysi, kad „nuo dviejų iki keturių
tave myliu“. Tu ieškai bendravimo. Dievas nelaukia iš mūsų auksinių kalbų, bet
nuolankios širdies.
„Tėve mūsų...“ Pirmiausiai, mes
nesimeldžiame kažkam, bet mes kreipiamės į dangiškąjį Tėvą. Praeina laikas, kol
mes suprantame, kad Jis yra dangiškasis Tėvas. Dievas mumis rūpinasi ir mes
mokomės Juo pasitikėti viskame. Mes nediktuojame Dievui savo sąlygų, bet mes
dėkojame dangiškajam Tėvui, kad Jis mumis rūpinasi. Malda – tai susitaikymas.
Malda nėra skelbimas, ne žinios ir ne ataskaita. Malda – bendravimas iš širdies
įširdį. Kai tu vaikštai su Dievu, tuomet nesvarbu, ką žmonės galvoja. Mes nedemonstruojame
žmonėms, kaip gražiai mes giedame ar meldžiamės. Mes dėkojame Dievui, nes
mylime Dievą.
„... teateinie šventas Tavo
vardas“. Tai didelė atsakomybė ir tai yra meilė, kad žmogus atiduoda savo
gyvenimą Dievo šlovei. Žmogus pašventė savo žodžius ir darbus Dievo šlovei. Kai
tu myli ką nors, tuomet meilė atsispindi žodžiuose ir darbuose. Ir mes
trokštame, kad Dievas būtų pagarbintas visame žmogaus gyvenime.
„...teateinie Tavo Karalystė.“
Tai malda, kad Dievo Karalystė plistų mūsų gyvenime, Dievo meilė, Dievo ramybė
ir Dievo teisybė būtų mūsų gyvenimuose, mūsų šeimose. Dievo Karalystė nėra
kažkur aukštai už debesų. Dievo Karalystė yra ten, kur yra tikintieji, ten, kur
yra Dievo vaikai. Jei esi Dievo vaikas, tuomet Dievo Karalystės vertybės yra
tavyje ir Dievo meilė yra tavyje, Dievo ramybė yra tavyje.
„...teesie Tavo valia.“ Tai
malda, kad tu priimi Dievo valią. Mes turime savo planus ir troškimus, mes
sakome apie tai Dievui ir mes galutinai priimame Jo valią. Dievo valia mums svarbu,
gyventi Dievo valioje - reiškia gyventi savo tikrą gyvenimą.
„Kasdieninės duonos duok mums
šiandien.“ Tai ne vien tik duonos kepaliukas ir viskas. Tai ir maistas, ir
rūbai, ir darbas, ir pensija, ir galimybės, kurias Dievas mums atidaro. Gerai
nugyventas gyvenimas yra gyvenimas, kuris šlovina Dievą ir laimina daugelį
žmonių ateityje. Dievas mus sukūrė tokiais, kad mes būtume palaiminimu vienas
kitam, pavyzdžiu ir paraginimu. Todėl mes sąžiningai užsidirbame savo duoną ir
patikime ateinančią dieną Dievui. Dievas visada duoda mums galimybes, bet mes
renkamės, ar priimti Jo pasiūlymą.
„Ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk
mus nuo pikto.“ Dievas mums nieko neskolingas, bet Jis
mums davė viską. Mes esame Dievui skolingi, nes ne visada ieškojome Dievo ir Jo
nešlovinome. Dievas mums atleido Jėzuje Kristuje ir pamiršo mūsų nuodėmes.
Dabar mes mokomės atleisti ir pamiršti. Todėl mes meldžiamės, kad nepakliūtume
į pagundas. Žiūrėk į Dievą. Jei kas pasakė tau skaudžius žodžius, žiūrėk į
Dievą ir susilaikyk nuo piktų žodžių. Kartais taip norisi kitam pasakyti kai
ką... ir tokiu momentu aš sakau: „Dieve, Tau šlovė, Tu viską žinai, padėk, kad
aš nenusidėčiau“. Dievo jėga yra galinga sulaikyti žmogų nuo blogio ir Dievo
meilė visagalė padėti daryti gerą. Amen.
Mato 6, 1-15
Kun. Andrus Kask
